Kai prieš kelerius metus pirmą kartą užsukau į Vilniaus miesto archyvą ieškoti medžiagos savo tyrimui apie tarpukario Vilnių, negalėjau įsivaizduoti, kaip drastiškai keisis mano darbo metodai. Tuomet dar teko valandų valandas leisti su baltomis pirštinėmis, atsargiai varčiuojant trapius dokumentus, o dabar didelę dalį medžiagos galiu peržiūrėti namuose, geriant kavą ir neribojant savęs laiku. Vilniaus miesto archyvo skaitmeninimo procesas ne tik keičia mūsų prieigą prie istorijos šaltinių, bet ir formuoja visiškai naują tyrimų kultūrą.

Kaip viskas prasidėjo: nuo popieriaus iki pikselių

Vilniaus miesto archyvo skaitmeninimo projektas prasidėjo ne iš gero gyvenimo. Archyvo darbuotojai jau seniai matė, kaip dėl intensyvaus naudojimo nyksta dokumentai, kaip dulkės ir drėgmė daro savo juodą darbą. Bet tikrasis postūmis atėjo su COVID-19 pandemija – staiga paaiškėjo, kad fizinė prieiga prie archyvo gali būti apribota ar visai nutraukta.

Pradžioje procesas buvo gana chaotiškas. Pirmiausia ėmėsi skenuoti populiariausius fondus – tuos, kuriais dažniausiai naudojosi tyrėjai. Daugiausia dėmesio sulaukė XX a. pradžios dokumentai, ypač susiję su Vilniaus miesto valdymu, švietimu ir ekonomika. Techniškai tai nebuvo paprasta – reikėjo investuoti į profesionalią skaitmeninimo įrangą, apmokinti personalą, sukurti duomenų bazės struktūrą.

Pats skaitmeninimo procesas yra tikras menas. Kiekvienas dokumentas turi būti atsargiai paruoštas, išlyginti, nufotografuotas specialia kamera ar nuskenuotas. Vėliau vaizdai apdorojami, koreguojami spalvos, kontrastas, kad tekstas būtų kuo aiškesnis. Kiekvienas failas turi būti pažymėtas metaduomenimis – data, autorius, tema, kalba. Tai darbo, kuris reikalauja ne tik technikos žinių, bet ir istorinio išprusimo.

Technologiniai sprendimai ir iššūkiai

Vilniaus miesto archyvas pasirinko hibridinį sprendimą – dalį darbų atlieka pačių specialistai, dalį perduoda išorės įmonėms. Tai leidžia išlaikyti kontrolę virš kokybės, bet kartu pagreitinti procesą. Naudojama profesionali Zeutschel skenerių linija, kuri leidžia skenuoti net labai trapius dokumentus nepažeidžiant jų.

Viena didžiausių problemų – failų dydžiai. Kokybiški skaitmeniniai vaizdai užima daug vietos, o archyvo dokumentų kiekis milžiniškas. Teko investuoti į galingus serverius ir kurti efektyvią duomenų saugojimo sistemą. Be to, reikėjo užtikrinti, kad skaitmeniniai failai būtų prieinami ilgą laiką – technologijos keičiasi, failų formatai sensta.

Kalbų įvairovė – dar vienas specifinis Vilniaus iššūkis. Dokumentai rašyti lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis, skirtingais šriftais. Automatinis teksto atpažinimas (OCR) veikia nevienodai gerai. Geriausiai sekasi su spausdintais tekstais standartiniais šriftais, bet rankraštiniai dokumentai ar gotikos šriftu spausdinti tekstai vis dar reikalauja rankinio darbo.

Nauja tyrimų era: kas keičiasi istorikų darbe

Skaitmeninimas kardinaliai keičia istorinių tyrimų metodologiją. Pirmiausia – prieigumas. Anksčiau, norėdamas peržiūrėti tam tikrą bylą, turėjai atvykti į archyvą, užpildyti prašymą, laukti, kol darbuotojai atneš dokumentus. Dabar galiu per kelias minutes patekti į duomenų bazę ir pradėti tyrimą.

Bet svarbiausia – keičiasi pačių tyrimų pobūdis. Skaitmeniniai dokumentai leidžia naudoti naujus tyrimo metodus. Galiu ieškoti konkrečių žodžių ar frazių tūkstančiuose dokumentų, analizuoti tekstų dažnumą, kurti statistikas. Tai, kas anksčiau būtų užėmusi mėnesius, dabar atliekama per valandas.

Pavyzdžiui, tyrinėdamas tarpukario Vilniaus švietimo sistemą, galiu per paiešką surasti visus dokumentus, kuriuose paminėtos konkrečios mokyklos, mokytojai ar švietimo reformos. Galiu palyginti, kaip keitėsi terminologija skirtingais laikotarpiais, sekti, kaip evoliucionavo administraciniai procesai.

Iššūkiai ir problemos: ne viskas taip rožėmis

Nors skaitmeninimas atveria neįtikėtinas galimybes, jis kelia ir naujų problemų. Pirmiausia – atrankos klausimas. Kas nusprendžia, kurie dokumentai bus skaitmeninti pirmiausia? Populiariausi fondai sulaukia prioriteto, bet tai gali formuoti tyrimų kryptis – tyrėjai natūraliai linkę naudoti tai, kas lengviausiai prieinama.

Kita problema – konteksto praradimas. Fiziniame archyve matai dokumentą jo aplinkoje – kokiame aplanke jis buvo, kokie dokumentai šalia, kokia popieriaus faktūra, ar yra pėdsakų, dėmių, pastabų paraštėse. Skaitmeniniame vaizde dalis šios informacijos neišlieka arba nėra taip aiški.

Technologinis determinizmas – dar vienas pavojus. Kartais pradedi manyti, kad jei kažko nėra skaitmeninėje duomenų bazėje, tai to ir nėra apskritai. Bet realybė tokia, kad skaitmeninta tik dalis archyvo fondų, ir ne visada ta dalis, kuri labiausiai reikalinga konkrečiam tyrimui.

Be to, skaitmeniniai tyrimai reikalauja naujų kompetencijų. Reikia mokėti naudotis duomenų bazėmis, suprasti paieškos algoritmus, gebėti apdoroti didelius duomenų kiekius. Ne visi istorikai jaučiasi komfortabiliai šioje srityje.

Bendradarbiavimas ir tarptautinė patirtis

Vilniaus miesto archyvas nesiveržia į priekį vienas. Aktyviai bendradarbiaujama su kitais Lietuvos archyvais, dalijamasi patirtimi, koordinuojami projektai. Ypač glaudūs ryšiai su Lietuvos centrinio valstybės archyvo specialistais, kurie jau turi nemažą skaitmeninimo patirtį.

Tarptautiniu lygmeniu orientuojamasi į Europos archyvų standartus. Naudojami EAD (Encoded Archival Description) ir Dublin Core metaduomenų standartai, kas leidžia integruotis į tarptautines duomenų bazes. Tai ypač svarbu Vilniui, kurio istorija glaudžiai susijusi su kaimyninių šalių istorija.

Įdomūs projektai vyksta kartu su Lenkijos archyvais – skaitmeninama medžiaga apie Vilniaus istoriją, saugoma abiejose šalyse. Tai leidžia sukurti išsamesnį istorijos vaizdą, sujungti išsklaidytus šaltinius.

Praktiniai patarimai tyrėjams

Jei planuoji naudotis Vilniaus miesto archyvo skaitmeniniais ištekliais, štai keletas praktinių patarimų. Pirmiausia, nepasitikėk vien paieška – duomenų bazės dar netobulumos, ne visada randi tai, ko ieškoi. Verta susisiekti su archyvo darbuotojais, jie gali pasiūlyti papildomų paieškos strategijų.

Išmok naudotis pažangesnėmis paieškos funkcijomis. Galima ieškoti pagal datas, dokumentų tipus, fondus. Naudok žvaigždutes (*) kaip šablono simbolius – tai padės rasti žodžių formas ar rašybos variantus.

Nepamirški, kad skaitmeninimas dar tęsiasi. Jei nerandi reikalingos medžiagos, ji galbūt dar neskaitmeninta. Tokiu atveju teks kreiptis dėl fizinės prieigos prie dokumentų.

Visada išsisaugok aukštos kokybės failus. Niekada nežinai, kada gali prireikti geresnės raiškos ar kada archyvas gali pakeisti prieigos sąlygas. Sukurk sau tvarkingą failų sistemą su aiškiais pavadinimais ir metaduomenimis.

Ateities vizijos: kur link žengiame

Vilniaus miesto archyvo skaitmeninimo procesas – tai ne vienkartinis projektas, o nuolatinis evoliucijos procesas. Ateityje planuojama ne tik skaitmeninti daugiau dokumentų, bet ir tobulinti prieigos įrankius. Kuriamos išmanesnės paieškos sistemos, eksperimentuojama su dirbtinio intelekto sprendimais teksto atpažinimui ir analizei.

Viena įdomiausių krypčių – 3D skaitmeninimas. Kai kurie archyvo objektai – antspaudai, žemėlapiai, planai – galėtų būti skaitmeninti trimačiais modeliais, leidžiančiais geriau suprasti jų fizines savybes.

Planuojama ir daugiau interaktyvių sprendimų – virtualūs archyvo turai, edukacinės programos, skirtos moksleiviams ir studentams. Skaitmeninimas turi tapti ne tik tyrėjų, bet ir plačiosios visuomenės įrankiu pažinti Vilniaus istoriją.

Bendradarbiavimas su universitetais ateityje gali atnešti naujų tyrimų metodų. Skaitmeniniai humanitariniai mokslai (digital humanities) Lietuvoje dar tik formuojasi, bet potencialas milžiniškas. Galime tikėtis projektų, kuriuose istorikai dirbs kartu su programuotojais, duomenų analitikais, dizaineriais.

Galiausiai, skaitmeninimas keičia ne tik tai, kaip tyrinėjame praeitį, bet ir tai, kaip ją suprantame. Galimybė greitai palyginti šimtus dokumentų, sekti žodžių ar idėjų evoliuciją, vizualizuoti duomenis atveria visiškai naują istorijos suvokimo dimensiją. Vilniaus miesto archyvo skaitmeninimo procesas – tai ne tik technologinis projektas, bet ir kultūrinis eksperimentas, formuojantis ateities istorijos mokslo veidą. Ir mes visi esame šio eksperimento dalyviai ir liudytojai.