Vilnius – Lietuvos sostinė

Pranešimų hekatonas

Naujienos

Vilniaus pranešimų hekatonas: kaip sostinės gyventojai formuoja miesto darbotvarkę

Kas tas hekatonas ir kodėl jis svarbus?

Jei girdėjote žodį „hakatonas”, tai pranešimų hekatonas – kiek kitoks žvėris. Vilniuje jau kurį laiką veikia sistema, kurioje gyventojai gali teikti pranešimus apie miesto problemas: duobes, sugedusius žibintus, apleidžiamas viešąsias erdves. Tačiau hekatono idėja eina toliau – tai organizuotas renginys, kurio metu žmonės ne tik praneša apie problemas, bet ir kartu diskutuoja, kaip jas spręsti, kokios turėtų būti prioritetinės.

Paprastai tariant: vietoj to, kad sėdėtum namuose ir piktintumėsi skylėta gatve, ateini, pasakai, išgirsti kitus ir kartu bandai surikiuoti, kas svarbiausia. Skamba paprastai, bet praktikoje tai reikalauja ir laiko, ir noro.

Kaip tai veikia iš vidaus?

Vilniaus savivaldybė naudoja skaitmeninę platformą, per kurią gyventojai registruoja savo pastebėjimus. Hekatono metu šie duomenys tampa diskusijos pagrindu. Dalyviai – tiek eiliniai vilniečiai, tiek miesto specialistai – žiūri į sukauptus pranešimus ir bando atsakyti į klausimą: ar tai, apie ką labiausiai skundžiamasi, tikrai yra tai, kas labiausiai skaudu?

Čia prasideda įdomiausia dalis. Paaiškėja, kad daugiausia pranešimų nebūtinai reiškia didžiausią problemą. Kartais aktyvūs naudotojai iš vieno rajono „užtvindo” sistemą savo rūpesčiais, o kiti rajonai lieka nepastebėti – tiesiog todėl, kad ten žmonės mažiau naudojasi skaitmeniniais įrankiais. Hekatonas padeda tai išlyginti.

Kas dalyvauja ir kodėl tai ne tik jaunimui?

Vienas iš dažniausių klaidingų įsivaizdavimų – kad tokie renginiai traukia tik technologijomis besidomintį jaunimą. Vilniaus patirtis rodo kitaip. Tarp aktyvių dalyvių yra ir pensininkų, kurie puikiai žino savo kvartalą ir gali papasakoti, kaip jis keitėsi per dešimtmečius, ir jaunų šeimų, kurioms rūpi vaikų žaidimų aikštelės, ir verslininkų, kuriems svarbi gatvių infrastruktūra.

Skirtingos perspektyvos – tai ne trukdis, o privalumas. Kai senelis pasakoja, kad tam tikra perėja visada buvo pavojinga, ir tai sutampa su duomenimis apie pranešimus, sprendimas tampa akivaizdesnis.

Kai piliečiai tampa miesto redaktoriais

Geriausias būdas suprasti pranešimų hekatomą – įsivaizduoti, kad miestas yra gyvas tekstas, kurį nuolat redaguoja jo gyventojai. Kiekvienas pranešimas – tai pastaba paraštėje. Hekatonas – tai redakcinis susirinkimas, kuriame nusprendžiama, ką taisyti pirmiausia.

Ir čia slypi tikroji vertė: ne technologija, ne platforma, ne algoritmai. O tai, kad žmonės pradeda jausti, jog miestas – ne kažkieno kito reikalas. Vilniaus patirtis rodo, kad kai gyventojai mato, jog jų pranešimai ne tik registruojami, bet ir aptariami viešai, aktyvumas auga. O kai aktyvumas auga, gerėja ir duomenų kokybė, ir galiausiai – sprendimai. Tai nėra tobula sistema, bet ji veikia. Ir svarbiausia – ji moko, kad miesto darbotvarkė nėra duota iš viršaus. Ji kuriama kartu.