Vilnius – miestas, kuriame kalbos susipina taip pat vingiuotai, kaip Vilnelės vaga per senamiestį. Turistas, atvykęs čia su telefonu rankoje ir vertėju ekrane, greitai supranta – ne kiekvienas skaitmeninis pagalbininkas atlaiko realaus gyvenimo kalbos iššūkius. Nusprendžiau patikrinti, kuris internetinis vertėjas geriausiai susitvarko su dešimčia frazių, kurias išgirsi vaikštant po Vilniaus gatves – nuo kavinės užsakymo iki nesusipratimo su taksistu.

Kodėl būtent Vilniaus frazės?

Galėjau rinktis bet kokį standartinį tekstą, bet nusprendžiau eiti kitu keliu. Vertimas juk ne tik apie žodžius – jis apie kontekstą, vietos spalvą, tą keistą būdą, kuriuo lietuvis pasako „ačiū, bet ne” taip, kad skambėtų beveik kaip komplimentas. Todėl surinkau dešimt frazių, kurias išgirsi Vilniuje kiekvieną dieną: nuo „Kur čia arčiausia bankomatas?” iki „Ar šitas troleibusas važiuoja iki Katedros aikštės?”.

Testo eiga

Kiekvieną frazę leidau į keturis populiariausius vertėjus – Google Translate, DeepL, Yandex Translate ir vieną naujesnį, dirbtiniu intelektu paremtą įrankį. Vertinau ne tik gramatinį tikslumą, bet ir tai, ar vertimas skambėtų natūraliai angliškai kalbančiam žmogui, jei jis bandytų suprasti lietuvį, ar atvirkščiai.

Pirmosios frazės – paprastos, tokios kaip „Ar galite parekomenduoti gerą cepelinų restoraną?” – visi vertėjai sutvarkė be didesnių nuostolių. Bet štai kai priėjo eilė prie „Einu pasivaikščioti Užupiu, nes ten laikas kitaip teka” – čia jau prasidėjo linksmybės. Vienas vertėjas šį sakinį pavertė kažkuo apie laikrodžius, kitas paprasčiausiai nutylėjo metaforą ir išvertė pažodžiui, todėl gavosi keistas teiginys apie fizikos dėsnius, veikiančius vienoje Vilniaus dalyje.

Kur vertėjai susipainiojo

Įdomiausia buvo stebėti, kaip skaitmeniniai įrankiai elgiasi su lietuviškais mandagumo niuansais. Fraze „Atsiprašau, ar galėtumėte truputį pasitraukti?” – šitas „truputį” daugeliui sukėlė sunkumų. Google Translate ją pavertė gana tiesmuka, beveik grubia komanda, tuo tarpu DeepL sugebėjo išlaikyti tą lietuvišką atsargumą, kai net prašydamas užleisti vietą žmogus tarsi atsiprašo iš anksto.

Su vietovardžiais irgi būta keblumų. „Vingio parkas” kai kuriuose vertimuose virto tiesiog „Vingis Park”, kas skamba keistokai angliškai kalbančiam žmogui, nesuprantančiam, kad „vingis” reiškia vingiuotą upės kilpą. Vienas įrankis net bandė išversti patį žodį „Vingis” ir gavosi kažkas panašaus į „curve park” – gramatiškai teisinga, bet vietos dvasios nė kvapo.

Kas laimėjo šį neoficialų konkursą

Jei reikėtų rinktis vieną, DeepL pasirodė stipriausias su ilgesniais, sudėtingesniais sakiniais, kuriuose svarbu ne tik žodžiai, bet ir tonas. Google Translate liko patikimas trumpoms, praktinėms frazėms – klausimams apie kryptį, kainas, autobusų tvarkaraščius. Yandex netikėtai gerai susitvarkė su slaviškos kilmės žodžiais, kurių Vilniaus kalboje netrūksta, tačiau strigo ties lietuviškomis idiomomis. Naujesnis dirbtinio intelekto įrankis buvo nenuspėjamas – kartais nustebindavo puikiu, beveik literatūriniu vertimu, kartais visiškai pameta siūlą ir sukurdavo sakinį, kurio prasmė nutolusi nuo originalo per visą Neries ilgį.

Vietoj taško – kelios mintys pakeleiviui

Taigi ką visa tai reiškia paprastam žmogui, kuris tiesiog nori susikalbėti Vilniuje? Pirma – nė vienas vertėjas nėra tobulas, ir tai normalu, nes kalba pati savaime nėra tobula sistema, ji pilna nutylėjimų, potekstės, humoro, kuris slepiasi tarp eilučių. Antra – trumpoms, praktinėms frazėms tinka bet kuris populiarus įrankis, o štai jei nori perteikti nuotaiką, ironiją ar tą keistą Vilniaus melancholiją, geriau rinktis DeepL arba tiesiog paklausti vietinio, kuris, tikėtina, nusišypsos ir pats nesugalvos, kaip tai išversti į anglų kalbą.

Ir galiausiai – kartais geriausias vertėjas yra ne programa, o žmogus, sėdintis šalia kavinėje, pasiruošęs paaiškinti, kodėl „Užupis” nėra tiesiog rajonas, o būsena. To jokia mašina, bent jau kol kas, neišmoks.