Praėjusį savaitgalį užklydau į hakatoną, kuris vyko vienoje iš tų pertvarkytų fabrikų erdvių Vilniuje – žinote, tas tipas, kur betonas, plikos plytos ir kavos aparatas kainuoja daugiau nei visas mano biuras. Ir ten susidūriau su gana keista, bet įdomia tema: kaip startuoliai naudoja AI, kad rašytų pranešimus spaudai. Ne kokį nors sudėtingą produktą, ne algoritmą, kuris keičia pasaulį – tiesiog paprasčiausius PR tekstus, kuriuos anksčiau visi neapkentė rašyti.

Ir žinote, kas mane nustebino? Kiek daug komandų jau tai naudoja kasdien, bet niekas apie tai viešai nesigiria. Kažkodėl vis dar jaučiasi gėda pasakyti, kad pranešimą žiniasklaidai padėjo parašyti ChatGPT ar Claude. Bet realybėje – dauguma jauniems startuoliams tiesiog neturi laiko ar pinigų PR agentūrai, tad AI tapo tuo tarpiniu sprendimu.

Pirmas dalykas, kurį visi pamiršta

Vienas iš dalyvių, dirbantis fintech srities startuolyje (pavadinimo nesakysiu, jie manęs paprašė), pasidalino gana logiška, bet kartu ir gan akivaizdžia mintimi: AI nemoka jūsų istorijos. Jis gali gražiai sudėliot sakinius, bet jeigu jūs pats sau neatsakysite, kodėl jūsų produktas svarbus, jokia dirbtinis intelektas to už jus neišsigalvos teisingai.

Praktiškai tai reiškia, kad prieš atsisėdant prie kompiuterio ir rašant promptą, reikia turėt bent tris sakinius galvoje: kas nutiko, kam tai svarbu, ir kodėl dabar. Skamba paprastai, bet dauguma žmonių tiesiog meta į AI faktus be konteksto ir tikisi stebuklo.

Kaip jie realiai tai daro

Klausiau kelių komandų, kaip atrodo jų procesas, ir jis visose panašus:

Pirma – surašo faktus. Ne gražiai, ne struktūruotai, tiesiog kaip pastabas: kas įvyko, kokie skaičiai, kokie citatos iš vadovų. Tada tie faktai suverčiami į AI su prašymu paruošti struktūrą pranešimui pagal klasikinį formatą – antraštė, lead paragrafas, korpusas, citata, boilerplate apie kompaniją.

Antra – ir čia svarbiausia dalis – jie NIEKADA nepaleidžia pirmo varianto tokio, koks jis yra. Vienas dalyvis pasakė gan tiesiai: „AI parašytas tekstas iš pirmo karto skamba kaip robotas, kuris bandė būti žmogus.“ Tad jie visada peržiūri, ištrina pusę „be to“, „svarbu paminėti“ ir panašių jungiamųjų frazių, kurios AI tekstuose atsiranda kaip grybai po lietaus.

Kalbos klausimas

Įdomu, kad daug diskusijų vyko apie lietuvių kalbą. Kadangi dauguma modelių geriausiai veikia anglų kalba, dalis startuolių tiesiog rašo pranešimą angliškai, o tada verčia į lietuvių kalbą – dažnai su tuo pačiu AI, tik kitu promptu. Kiti bandė rašyti tiesiai lietuviškai ir sakė, kad rezultatas šiek tiek kietesnis, kartais net juokingas, ypač kai modelis bando būti „šauniai neformalus“ ir gauna tokį tekstą, kuris skamba kaip mokyklinio rašinio ir korporacinio žargono kryžminimas.

Vienas dalyvis pasidalino gana naudingu triuku – jis prašo AI parašyti tekstą taip, „kaip rašytų žurnalistas, kuriam nusibodo PR pranešimai ir jis nori, kad tekstas skambėtų žmogiškai, be per didelio entuziazmo“. Sako, veikia geriau nei standartiniai promptai.

Kur AI tikrai padeda, o kur trukdo

Kur AI realiai gerai veikia – tai variantų generavimas. Antraštės, pastraipų perfrazavimas, kelių skirtingų tono versijų kūrimas. Kai reikia greitai gauti penkis skirtingus būdus, kaip pasakyti tą pačią mintį, dirbtinis intelektas tam tikrai tinka.

Bet kai kalba pasisuko apie citatas – čia visi sutiko, kad AI generuotos citatos skamba baisiai. Per gražiai, per taisyklingai, be jokio žmogiško nerangumo, kuris tikrose citatose visada yra. Tad citatas dauguma rašo patys arba bent jau perredaguoja iš esmės.

Vietoj išvadų – ką iš to visko išsinešiau

Grįžau namo su jausmu, kad visa ši AI ir PR istorija yra mažiau apie technologiją, o daugiau apie tai, kaip mes patys apibrėžiame, kas yra „geras tekstas“. Startuoliai Vilniuje AI naudoja ne kaip pakaitalą mąstymui, o kaip greitą būdą praeit tą nemalonią pirmo varianto stadiją, kurią visi nekenčia. Faktai vis tiek turi būti tikri, istorija – žmogiška, o citatos – tokios, kokias žmogus tikrai pasakytų, ne tokios, kokias jam AI sugalvotų.

Ir galbūt tai ir yra visas fokusas: AI gali parašyti pranešimą, bet jūs turite parašyti prasmę. Likusi dalis – tik redagavimo klausimas.